Kėdainių krašto muziejus
- muziejumyletoja
- May 22, 2019
- 6 min read
Updated: May 23, 2019
Laikas bėga labai greitai. Kai į Lietuvą atkeliauja vasara, pats laikas pakalbėti apie gražius miestus bei muziejus, puikiai tinkamus atostogaujantiems Lietuvoje. Būtent šiandien norėčiau pasidalinti įspūdžiais apie šaunų Kėdainių miestą ir Kėdainių krašto muziejų.

Bendra informacija apie Kėdainių miestą ir muziejų
Kovo pabaigoje, tik grįžusi iš tolimosios kelionės po Tailandą, iš karto skubėjau į Kėdainius. Kas manęs ten laukė? Labai malonus susitikimas su Kėdainių krašto muziejaus atstove ir drauge bei jos dukrelėmis.
Mūsų kompaniją pasitikusi muziejininkė Eglė pristatė Kėdainius. Teko sužinoti tikrai įdomių faktų ir detalių apie legendomis apipintą miestą. Juk Kėdainiai ne tik agurkų sostinė (pasirodo čia nuo XIX a. buvo auginama ši daržovė, nes žydai pradėjo agurkų verslą), bet ir garsiųjų Radvilų miestas. Apskritai Kėdainiai pirmą kartą paminėti rašytiniuose šaltiniuose buvo XIV a. antroje pusėje. Šis miestas, įsikūręs prie Nevėžio upės, ilgą laiką buvo prekybos ir prekybininkų miestas. Tačiau galima sakyti, jog didelę reikšmę jis įgavo tada, kai 1535 m. Kėdainių savininkas kunigaikštis Jonas Radvila buvo paskirtas Žemaičių seniūnu ir miestas tapo administraciniu centru. Vėliau jis įgijo naujų teisių (pvz. Magdeburgo teisę), plėtėsi prekyba, savo veiklą puikiai vykdė amatininkai, čia vyko net visuotiniai Žemaičių bajorų seimeliai. Valdžia šiek tiek keitėsi, tačiau XVII a. pradžioje miestas vėl buvo valdomas protestantiškųjų Radvilų giminės, tad jis dar labiau suklestėjo. Kėdainiuose nuo seno sugyveno net kelių konfesijų atstovai. Čia egzistavo kelios protestantų religinės bendruomenės: evangelikai reformatai ir evangelikai liuteronai. Taip pat prieglobstį rado ir rusų stačiatikiai. Be abejonės laisvai savo tikėjimą išpažinti galėjo krikščionys katalikai, o dar vėliau – žydai. Tad ne nuostabu, jog Kėdainiuose visais laikais buvo galima pamatyti skirtingus maldos namus ir sutikti skirtingų pažiūrų žmones.
Nors Radviloms gerai sekėsi valdyti šį miestą, deja, bet jis nukentėjo įvairių karų metu. Pavyzdžiui, XVII a. karo su Rusija ir Švedija metu, dar vėliau – XIX a. sukilimų metu. 1918 m. Lietuvai paskelbus nepriklausomybę, Kėdainiai buvo tas miestas, kuriame vyko pirmosios Nepriklausomybės kovų kautynės. Po laisvės apgynimo miestas augo, tačiau jo neaplenkė pasauliniai karai ir okupacijos lydimi žiaurumai: tremtys, holokaustas ir kt. Šiuo metu miestas gražėja ir auga, čia stovi 4 bažnyčios, visus pasitinka įstabus senamiestis, už miesto yra įsikūrusios įvairios chemijos ir maisto perdirbimo pramonės įmonės. Beje, gražusis Kėdainių senamiestis yra įtrauktas į kultūros paveldo registrą kaip valstybinės reikšmės urbanistikos paminklas. O Kėdainių istoriją pristato Kėdainių krašto muziejus, apie kurį plačiau ir norėčiau papasakoti.
Šis muziejus buvo įkurtas 1922 m. Greitai minėsiantis 100-mečio jubiliejų jis per visus gyvavimo metus nemažai pasikeitė, tačiau dabar egzistuoja turėdamas net 5 padalinius: Daugiakultūrį centrą, Kunigaikščių Radvilų mauzoliejų, Tradicinį amatų centrą Arnetų name, V. Ulevičiaus medžio skulptūrų muziejų ir 1863 m. sukilimo muziejų Paberžėje.
Man teko aplankyti net 3 padalinius: krašto muziejų, daugiakultūrį centrą ir Radvilų mauzoliejų. Visi trys objektai įsikūrę Kėdainių centre netoli vienas nuo kito. O pagrindinio muziejaus pastatas stovi Didžiojoje g. 19, Kėdainiuose. Muziejus kartu su padaliniais išsamiai pristato Kėdainių miesto ir bendruomenės istoriją. Abejingų nepalieka kunigaikščių Radvilų mauzoliejus, įkurtas Evangelikų reformatų bažnyčioje. Tai vienintelė XVII a. LDK didikų kapavietė Lietuvoje, įrengta vienoje seniausių ir didžiausių protestantiškų bažnyčių (buvusiose Abiejų Tautų Respublikoje). Rekomenduoju aplankyti muziejų ir jo padalinius.
Šį kartą noriu įvertinti ir miestą, ir muziejų atskirai. Kėdainių miestas man patiko. Jaukus, mažas ir unikalus senamiestis, skirtingi maldos namai paliko unikalumo įspūdį. Didelis pliusas – tinkamas viešų erdvių miesto centre pritaikymas šiuolaikiniai visuomenei (nedideli atstumai ir patogūs priėjimai prie įvairių lankytinų objektų, suoliukai poilsiui, atnaujinti ir gražiai išgrįsti keliai bei šalikėliai, naujai tiesiami pėsčiųjų ir dviračių takai palei upę, jaukios kavinės bei restoranai). Puikus oras apsilankymo metu dar labiau sustiprino teigiamą įspūdį. Tikiu, kad miestas dar labiau išaugs ir jame susikurs daugiau puikių laisvalaikio leidimo vietų (daugiau vaikų žaidimų aikštelių, dviračių takų, viešųjų tualetą ir kt.), tad šį kartą labai stiprus 8,5 iš mano pusės. Įvertinimui pakilti vietos dar yra, tad linkiu Kėdainiams neužmigti ant laurų ir toliau gražėtų ne tik centre, bet ir gyvenamuosiuose rajonuose.
Kėdainių krašto muziejus įdomus, išlaiko klasikinį muziejaus įvaizdį. Vis tik šį kartą didesnį įspūdį man paliko ne centrinis muziejus, o muziejaus padaliniai – Radvilų mauzoliejus bei Daugiakultūris centras. Tai tikrai išskirtinės vietos, turinčios stiprų kultūrinį ir istorinį pagrindą. Tad visumoje muziejų (su mano matytais padaliniais) vertinčiau 9-etu.
Daugiau apie muziejų galite paskaityti štai čia: http://www.kedainiumuziejus.lt/
P.S. Už puikią pažintį su Kėdainiais ir Kėdainių krašto muziejumi noriu padėkoti muziejininkei Eglei bei savo draugei Mildai.
Darbo laikas
Kėdainių krašto muziejaus:
Antradieniais – penktadieniais – 11–18 val.
Šeštadieniais – 10–17 val.
Sekmadieniais – 10–15 val.
Muziejus nedirba pirmadieniais
Daugiakultūrio centro:
Antradieniais – penktadieniais – 11–18 val.
Šeštadieniais – 10–17 val.
Sekmadieniais – 10–15 val.
Nedirba pirmadieniais
Radvilų mauzoliejaus:
Antradieniais – penktadieniais – 11–18 val.
Šeštadieniais – 10–17 val.
Sekmadieniais – 10–15 val.
Nedirba pirmadieniais
V. Ulevičiaus medžio skulptūrų muzieja m. us:
Pirmadieniais – penktadieniais – 10–14 val.
1863 m. sukilimo muziejaus Paberžėje:
Pirmadieniais – šeštadieniais – 9–17 val.
Bilietų kainos
Kėdainių krašto muziejaus, Daugiakultūrio centro, 1863 m. sukilimo muziejaus ir Paberžės istorinio komplekso lankytojui:
Standartinis bilietas – 1,6 eur
Moksleiviams, studentams, senjorams – 0,8 eur
Detalesnė informacija apie paslaugų kainas pateikiama nuorodoje: http://www.kedainiumuziejus.lt/lankytojui/kainos/









Ekspozicija
Kėdainių krašto muziejus – labai įvairus. Šį kartą trumpai pasidalinsiu įspūdžiais iš aplankytų muziejaus padalinių. Visų pirma – centrinis Kėdainių krašto muziejus. Lankytojus šis muziejus pasitinka ir apsilankymo metu lydi laikydamasis klasikinių kanonų. Ekspozicija paprasta, tačiau preciziškai sutvarkyta, eksponatai įvairūs, tačiau jais nėra perkrautos vitrinos. Viskas pateikta suprantamai, o kai kuriose salėje galima rasti ir šiuolaikinių technologijų pagalba pateiktų vaizdo įrašų ar net žaidimų. Ką pristato šis muziejus? 16-oje ekspozicinių salių čia galima išvysti archeologinių radinių, senovinių ginklų, milžinišką Žalgirio mūšio dioramą, unikalių XVI, XVII, XVIII a. ir kt. dokumentų, senąsias medžio skulptūras, XIX a. antros pusės baldų komplektą, puoštą įvairiausių žvėrių ragais ir t.t.. Taip pat muziejus turi naują virtualios realybės ekspoziciją, pavadinimu „Pirmasis 1919 m. Lietuvos Nepriklausomybės kovų mūšis“, skirtą Lietuvos Nepriklausomybės kovų metams paminėti. Virtualios realybės akinių pagalba lankytojai gali „sudalyvauti“ mūšyje. Tai novatoriška ir įdomi patirtis, kurią rekomenduoju išbandyti. Man asmeniškai didelį įspūdį šiame muziejuje paliko ne tik ši virtuali paroda, bet ir unikalūs baldai su egzotinių gyvūnų ragais, vaizdo įrašas apie Kėdainius, integruotas vienoje iš ekspozicijų, ir Žalgirio mūšio diograma. Taip pat – draugiški ir paslaugūs darbuotojai. Keli pastebėti minusai – kai kurios ekspozicijos nėra labai įtraukios, joms trūksta gyvybės.
Kitas objektas – Daugiakultūris centras, įkurtas buvusioje XIX a. mažojoje žieminėje sinagogoje, kuri buvo restauruota ir pritaikyta šiuolaikiniams poreikiams. Čia lankytojas gali pamatyti ekspoziciją, skirtą Kėdainių žydų bendruomenei ir holokaustui pristatyti, susipažinti su sinagoga ir jos erdve, taip pat greta žieminės sinagogos pamatyti stovinčią vasarinę sinagogą ir apžiūrėti išskirtinę simbolinę skulptūrą, skirtą Kėdainių, Šėtos ir Žeimių holokausto aukų atminimui. Tai ne tik muziejus, bet ir renginių, koncertų, parodų ir įvairių susitikimų vieta. Tad vienareikšmiškai didelį pliusą galima rašyti šiai vietai kaip bendruomenės traukos centrui.
Dėmesio vertas yra kitas objektas – Radvilų mauzoliejus. Jau minėjau, kad tai unikali vieta,
įkurta Evangelikų reformatų bažnyčioje. Šioje XVII a. LDK didikų kapavietėje galima išvysti net kelis įspūdingus Radvilų sarkofagus: kunigaikščių Kristupo Perkūno, Jonušo, Mikalojaus, Jurgio, Stepono, Elžbietos. Kiekvienas iš sarkofagų tarsi išskirtinis meno kūrinys, kurį tyrinėti galima ne vieną valandą. Daug detalių, unikalūs užrašai, skirtinga puošyba, išraižyti ir iškilūs elementai ant sunkių ir galingų sarkofagų tikrai suteikė galimybę „prisiliesti“ prie mūsų didikų praeities. Ne mažiau įspūdingas buvo kaulus smeigiantis šaltis mauzoliejaus viduje. Tikiu, kad žiemą čia ilgai užsibūti nenorėtų niekas. Neneigsiu, galbūt tokios vietos nėra pačios patraukliausios (turint omenyje, kad tai su mirtimi ir kapais susiję objektai), tačiau jei dar dvejojate ar verta čia apsilankyti, tai 100% galiu pasakyti, kad tikrai taip. Apsilankę pamatysite retus ir įdomius dalykus.
Kalbant apie žemiškesnius dalykus, šiek tiek apmaudu, kad nusileisti į mauzoliejų nėra paprasta neįgaliesiems, laiptai pakankamai statūs, o lifto nėra. Iš kitos pusės, tikiu, kad maldos namai, kaip kultūros paveldo objektas, nėra lengvai keičiami, iš naujo įrenginėjami ir kitaip perstatomi. Nors ši bėda akivaizdi, bet tikiu, kad su ja muziejininkai kažkaip susitvarko ir suteikia galimybę neįgaliesiems pamatyti Radvilų sarkofagus.










Edukacija
Kėdainių krašto muziejus mane nustebo jau nuo pirmosios sekundės. Greičiausiai paklausite kuo? Atsakysiu: labai smagiu ir išradingu pasveikinimu. Tik atvykus apžiūrėti muziejaus, muziejininkė Eglė manęs laukė rankose nešina „Privilegija atvykti į Kėdainius“. Gražiai atspauduotame ir man dedikuotame dokumente pats Jonušas Radvila „rašo“, jog man, kaip miesto svečiui, suteikia galimybę „nepriklausomai atvykti ir išvykti iš Kėdainių“. Nustebinta tokiu sveikinimu tikrai ilgą laiką šypsojausi ir jaučiausi labai laukiama. Toks asmeninis pasveikinimas labai įtraukia lankytoją, palieka jam šiltus atsiminimus ir be abejonės edukuoja. Juk perskaitęs tokį dokumentą tikrai įsiminsi, kad būtent Radvilos buvo šio miesto valdantieji. Ne vien šie smagūs dalykai vykstame Kėdainių krašto muziejuje. Ekspozicijų apžiūros metu lankytojai taip pat turi progą kažką išmokti bei sužinoti savarankiškai. Jau minėjau, kad virtualios realybės akiniai naujoje parodoje, skirtoje Nepriklausomybės kovų 100-mečiui, yra puiki nauja ir šiuolaikiška edukacinė priemonė, kurią gali išbandyti kiekvienas. Man šiame muziejuje taip pat teko lankytis dideles emocijas sukeliančioje mokomojoje erdvėje: multimedijos pagalba ant sienų dideliu formatu rodomame vaizdo įraše, kuriame vaizduojami traukinyje į Sibirą vežami tautiečiai, žydai holokausto metu ir Lietuvos partizanai, gyvenantys bunkeriuose. Kiekvienas iš epizodų – sukrečia ir primena sunkią šalies praeitį. Jausmus dar labiau sužadina garso įrašai, kurie papildo rodomus vaizdus. Tokia edukacinė forma labai įtikinamai perteikia istoriją.
Jei lankytojai muziejų ir jame pristatomą istoriją nori pažinti dar geriau – gali užsisakyti įvairių teminių ekskursijų. Pavyzdžiui, apie istoriją, žydų kultūrą bei paveldą ir kt. Tai reiškia, jog ekskursijos gali vykti visuose muziejaus padaliniuose. Muziejininkai taip siūlo ekskursijas po Kėdainių miestą bei rajoną. Nudžiugs ir tie, kurie yra edukacinių programų mylėtojai. Muziejuje egzistuoja didelė įvairovė edukacinių programų. Tam, kad apie programas būtų galima sužinoti daugiau, dalinuosi naudinga nuoroda: http://www.kedainiumuziejus.lt/lankytojui/edukacine-veikla/
Reziumuodama galiu pasakyti, jog Kėdainiai ir muziejus man paliko tikrai teigiamą įspūdį. Pusdieniui atvykus čia galima greitai aplankyti net kelis muziejaus padalinius, pamatyti įdomiausias ekspozicijas ir sudalyvauti bent vienoje iš siūlomų edukacinių veiklų.















Comments